\|/


betoniniai triušiai | poezijos ir garso grupė
betoniniai triušiai [1CD, 2008]


§ gyvulių ūkis (manifestas)

išimti save iš apibrėžimo
tebūnie ši geometrinė forma
būna užpildyta turinio tryniu
kurį suplaksi iš atsitiktinio teksto
iš vektorinių jo dydžių
išimti save iš cv
šią dvejetainę sistemą
reikėtų priskirti
autoriniams geografijos mokslams
išimti save iš įkišimo baimės
įsikišimo rutinos
ką tai turi bendra
su tuo kas yra parašyta?
išimti save iš to kas yra parašyta
įterpti save į tai kas dar bus
išimti save
išimti save
išimti save
iš muzikos puslapių
iš poezijos spengsmo
išimti save iš to kas yra parašyta
įterpti save į tai kas dar bus
(varlių ir uodų išnaros)

± marakanos tauta makaronų šalis (himnas)

Nereikalingi ir užmiršti,
liūdni, pamišę.
Mieste, pilname šviesų, ne šviesos.
Pilname masių, mašinų,
betoninio miego.
Jis kužda:
tavo šventė iškeliavo į vakar,
tavo rytoj ateis niekada.
Tavo sapnas susitraukia į kumštį
ir smogia į veidą.
Kieno šitas veidas?
Kieno šitas veidas?
– Tai pergalės veidas.
Kieno šitas veidas?
– Istorijos veidas.
Kieno šitas veidas?
– Ruporo veidas.
Kieno šitas veidas?
– Ne veidas,
tai – pilnatis.

# kvadrato laike (poema / fragmentas)

mažasis penktadienis tave žadina
iš upės drumzlėmis užnešto
gedo prospekto
varpų dūžiais į veidą
varnų antplūdžiais šunparky
ant suoliuko ledų pardavėjas
sapnuoja vanilinį vilką
tai jis tau kužda į ausį
šis miestas
niekada neištirps
virtęs putų upe
nešančia žmones
dumblą ir debesis
iš savęs mušančia prakaito būgną
iš savęs metančia dūmus
paliktus tam
kad dar liktų kažkas horizonte
į ką dabar prisimerkęs žiūri
nes nieko juose jau nerasi –
nei trečiojo blogio
nei lietuviško reicho
trunkančio lygiai akimirką
varpinės bokšte
soboro kupole
upės trasoj
jungiančioj juos
begalinėmis šiukšlių pakuotėmis –
užkasta tai suvartota
ir išmesta tam
kad galėtum dar kartą kažką susapnuoti
šis sapnas – tai kas esi
šitas miestas – tai ko išmokai
ir dangus – tai šis laikas
smengantis žemėn
ir iš jos
niekada neišeinantis

% babkės (hitas)

Babkės, čia – greičiau!
Geras atlygis nedirbant – nieko nėr geriau.
Babkės, tai jėga.
Baksų pilnos rankos – nuostabi diena.
Mersas, ikrai, keturių žvaigždučių „Chelsea“, –
Tau paliepus aukso taurės kelsis.
Babkės, grąžinkit jas.
Šalin rankas nuo aikštės, Džordžai, – laimim mes!
Babkės – tai dangus.
Griebk jį stipriai, nes rytoj jisai pražus.
Aš skrendu virš debesų,
bet būt gerai matyt ir tai, kas už dausų.
Babkės, tai bausmė.
Nusikaltimas vengt jos būtų, ne prasmė.
Babkės, taip – tai jie
blogio šaknimi vadina jas šiandien.
Tik jei dėl to tu imsi jaudintis dabar,
nesistebėk, kai jie tau tars – nevark,
nevark, nevark.

stara koj (lopšinė)

? untitled (mirėlynai) 5/22

vėjas trinantis parašytą eilėraštį jūros atotrankoj
krantas krantas yra begalinis jos testamentas
ji nieko jame nepaliks
mums užrašydama plaukus ir plunksnas
balto ir juodo jų pamišimo atoslūgį
išgaravusį savo paties horizontą
užplaukus ant rūko
tai rūkas nusineša viską kas turi istoriją praeitį garsą
ir grąžina veidą tiems kurie nieko neturi
tik savo vienintelį viskas jau baigta
tam kad atgal nepamirštų pasiųsti sudrėkusio žvilgsnio
savo vienintelio dabar arba niekad
tik niekada tai nebus užrašyta
tos dienos
padriki šviesų stalaktitai ir naktys
lyg kaliniai mėnesienos urve
niekada iš čia nepabėgsi
niekada iš čia neišeisi

= raudonųjų kūnelių naktis (eilėraštis)

nejaučiau kūno tik sąmonę
tiriančią tai kas galėtų
būti jei būtų
įmanoma viską atsekti --
rytojų be šiandien
ten vietoj čia --
ryžių lauke
minų kasyklose
-- --
nejaučiau vietos tik erdvę
išprotautą tėvynę ir šeimą
ir mirtį kuri paveldėta
tikrajam gyvenimui --
jis anapus sapnų
realybės
ir to kas sumaišius
juos gaunas --
poezija arba vienas poetas tai žino --
neįrodymas
neatsitiktinumas --
raudonieji kūneliai
kas vakarą
šviečia languos
šaukdami
-- --
bekūniai beviečiai
tai jie yra niekad negimusios
sąmonės dilgsnos --
vaizdas garsas lytėjimai
grįžta atgal
sunaikindami kūną
sunaikindami mano gimimo tikrumą --
raudonieji kūneliai neturi šviesos
jų žodžiai yra išsitrynę
nieko nereiškiantys
-- --
pradžioje buvo naktis
raudonieji khmerai
ją nukariavo --
pabaigoje
irgi liks tik naktis
juodųjų skylių paslaptis
nebus atskleista --
pol potas negrįš į ryžių laukus
-- -- --
kumščio didumo
minų kaulai
juodi

° juodas triušis (meilės daina)

palikau sniege tave tam
kad sušaltum į akmenį
pasirišk mane taip kad į pėdas
tavo žingsniai sugrįžtų
taip kad aidas kartotųs balse
niekada mane prisimintum

ƒ pelė DA (žaidimas)

^ spragtukas (vieno veiksmo pirkimo-pardavimo užsklanda)

dabar žmonės yra parduotuvės
aš prisimenu juos
suvyniotus sukrautus ir kalbančius
štai ką sako man jie:
įplombuota durų kiaurymėje
blaškosi vėjo akis
nejau dar kažkas atsitiks?
jie vis klausia
žmonės keliaus vis tolyn – aš tariu
niekas neseks jiems iš paskos
nei vandenys jūrų
nei kanalų krantinės
tik gyvenimai tų
kurių išaušus čia neberasi
tik įskilus stiklinio ledų
pardavėjo galva
dar švytės šitą naktį
šviesdama tuo
ką turėsit pamilti
kas visus mus greit sukramtys

+ anoj pusėj kapinių (malda)

anoj pusėj kapinių
miestas
ir gamyklos su bokštais
virpančiais
anoj pusėj kapinių
debesys
fosforiniai banguojantys
anoj pusėj kapinių
miškas
didelis ir tamsus tartum jūra
apmirusi
anoj pusėj kapinių
akmenys
ją girdi sapnuodami
o sapne
saulės kamuolį
nuspiria vakaras



tomas s. butkus: balsas / elektrinė gitara / perkusija / semplai / albumo koncepcija ir kompozicinė struktūra
antanas dombrovskij: semplai / programavimas / galutinis garso montažas ir suvedimas
vadimas korotajevas: klavišiniai / pučiamieji / perkusija / programavimas
varlių ir uodų išnaros: spengsmas

įrašyta 2007-ųjų rugsėjo–lapkričio mėnesiais vilniuje,
studijoje „virpesys“

garsas: betoniniai triušiai
tekstai: tomas s. butkus
įraše skamba roger waters „money“ (4) ir manto gimžausko „už kapinių - sodai“ (11) pertekstai,
tomo s. butkaus „generuotos kalbos mutacija“ (6).
viršelyje – gabrielės labanauskaitės fotografija („Virus 11“ / šiauliai, 2006)

projektą parėmė:
lietuvos respublikos kultūros ministerija (leidybos programa)
taip pat:
všį „vilnius – europos kultūros sostinė 2009“
(renginių ciklas „lt menas netradicinėse erdvėse“),
überfahrt e.v., uab „ekspobalta“, uab „kitos knygos“

padėka:
pelėdžiukui ir mažąjam žmogeliui

čiabuko projektas ir dizainas:
vario burnos | idėjų dirbtuvės

išleido:
vario burnos / kitos knygos
vienybės g. 21, lt-51379 kaunas
www.kitosknygos.lt
tiražas: 611 vnt.

dauginti ir platinti įrašą be autorių sutikimo leidžiama
ne visos teisės saugomos įstatymo

ISBN 978-9955-640-50-9


\|/